El Dorado auksinio miesto legenda (pažodžiui „Auksinis žmogus“) prasideda XVI amžiuje, per ispanų konkistadorų Lotynų Amerikos užkariavimą.

Per Andų užkariavimą ikikolumbiniai vietiniai gyventojai pasidalijo su konkistadorais dalį savo kultūros ir ypač tam tikras ceremonijas. Nors šių ceremonijų pasakojimai skiriasi, visi jie apibūdina žmogų, apipiltą aukso dulkėmis, aukojantį ežerui didelius kiekius aukso ir papuošalų, siekiant nuraminti gelmėse esančius dievus.

Įsitikinę, kad egzistuoja paslėptas miestas, kupinas didžiulių turtų, konkistadorai į Europą parvežė šią istoriją, kuri vėlesniais dešimtmečiais sukėlė didelį susidomėjimą ikikolumbine kultūra ir paskatino kelias ekspedicijas ieškoti El Dorado.