"Prancūzijos penktoji respublika"

Čia pavaizduota liktorių fascija yra simbolis, giliai įsišaknijęs Romos istorijoje, tapęs Prancūzijos Penktosios Respublikos simboliu. Tradiciškai liktorius buvo viešasis Senovės Romos pareigūnas, atsakingas už kirvio ryšulių nešiojimą. Šis simbolis įkūnijo magistrato autoritetą ir jo gebėjimą bausti ar ginti.

Jungtinių Tautų Organizacijos gimimas ir plėtra sustiprino poreikį simbolizuoti Prancūzijos Respubliką herbu. Iš tiesų, kai Niujorke buvo pastatyta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos salė, kiekviena šalis turėjo būti atstovaujama antspaudu. 1953 m. Užsienio reikalų ministerijoje susirinko komisija, kad nustatytų Prancūzijos herbą, kuris būtų eksponuojamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos salėje Niujorke. Komisija priėmė menininko Roberto Louiso projektą, kuris skamba taip: „Mėlyname lauke – liktorių fascija, statmena, ant dviejų skersai padėtų ąžuolo ir alyvmedžio šakelių, viskas auksinė, surišta tos pačios spalvos juosta, su užrašu juodomis raidėmis „Laisvė, lygybė, brolybė“.

Liktorių fascija, naudojama Penktosios Respublikos kontekste, susideda iš kirvio, apsupto virbų ryšulių. Ji dažnai siejama su Prancūzijos Respublikos prezidentu ir vaizduojama oficialiuose ženkluose, tokiuose kaip prezidentiniai medaliai. Šis simbolis primena valstybės autoritetą ir prezidento vykdomąją valdžią tvarkant šalies reikalus. Centrinę motyvo dalį sudaro ryšuliai, suformuoti iš ilgų ir plonų šakelių, surištų aplink kirvį dirželiais. Ryšuliai padengti skydu, ant kurio išgraviruotos raidės RF (République française – Prancūzijos Respublika). Motyvą supa ąžuolo ir alyvmedžio šakelės. Ąžuolas simbolizuoja teisingumą, alyvmedis – taiką.