Karalius Midą yra graikų mitologijos veikėjas, labiausiai žinomas dėl savo gebėjimo viską, ko jis paliečia, paversti auksu. Ši istorija šimtmečius žavėjo žmonių vaizduotę ir tapo turto ir godumo simboliu.
Legenda pasakoja, kad Midą buvo labai turtingas karalius, bet visada nepatenkintas savo turtu. Vieną dieną jį palaimino dievas Dionizas, kuris suteikė jam galią viską, ko jis paliečia, paversti auksu. Midą džiaugėsi šia magiška galimybe, bet greitai suprato, kad tai turėjo baisių pasekmių.
Viskas, ko Midą paliesdavo, akimirksniu virsdavo auksu. Todėl jis negalėjo valgyti ar gerti, nes viskas, ko jis paliesdavo, virsdavo auksu, net jei jis paliesdavo vandenį ar duoną. Ši magiška galia galiausiai jį atskyrė nuo visko, ką jis mylėjo, įskaitant šeimą, draugus ir jo turtą.
Midą suprato, kad jo troškimas turto užgožė viską kitą ir kad jis prarado gebėjimą mėgautis paprastais gyvenimo dalykais. Galiausiai jis maldavo Dionizą išlaisvinti jį nuo savo galios, ir dievas sutiko, bet su viena sąlyga. Midą turėjo nusiplauti rankas upėje, kad panaikintų prakeiksmą, ką jis nedelsdamas ir padarė.
Nors Mido legenda dažnai siejama su godumu ir turtais, ji taip pat gali būti interpretuojama kaip pamoka apie netikėtas turto ir materialinės nuosavybės siekimo pasekmes. Tai primena mums, kad tikrasis turtas slypi tarpusavio santykiuose, patirtyje ir akimirkomis, kurias dalijamės su artimaisiais.