Legenda apie „Auksinio El Dorado“ miestą (pažodžiui „Auksinis žmogus“) siekia XVI amžių, kai ispanų konkistadorai užkariavo Lotynų Ameriką.

Per Andų užkariavimą ikikolumbinės kultūros vietiniai gyventojai pasidalijo su konkistadorais dalį savo kultūros ir ypač tam tikras ceremonijas. Nors šių ceremonijų pasakojimai skiriasi, visi jie apibūdina žmogų, apipiltą aukso dulkėmis, aukojantį ežerui didelius kiekius aukso ir papuošalų, kad numaldytų gelmėse esančius dievus.

Tada įsitikinę, kad egzistuoja paslėptas miestas, kuriame slypi didžiuliai turtai, konkistadorai parvežė į Europą šią istoriją, kuri per vėlesnius dešimtmečius sukėlė didelį susidomėjimą ikikolumbine kultūra, paskatinusi kelias ekspedicijas ieškoti El Dorado.